Įspūdžiai ir prisiminimai iš W&T programos (2)

  Let the second story of my American summer begin... Taigi, antrą vasarą praleidau Brewster, CapeCod (MA), netoli Bostono, šį kartą išvažiavau kartu su draugu, su kuriuo susipažinau būnant pirmą vasarą Amerikoje. Pagrindinis, oficialus darbas restorane, kuriame dirbome Brewster buvo – (Busser/FoodRunner) pozicija. Kadangi gaudavome tik apie 40valandų per savaitę, pradėjome ieškotis papildomų darbų. Antrą kaip papildomą darbą susiradau pas vietinę moterį jos namų kiemo darbus atlikti. O ją susiradau užėjęs į jos vyro automobilių servisą, klausdamas ar nereikia papildomos jėgos, kadangi ten nereikėjo papildomų darbuotojų, jis pagalvojo, kad gal galėčiau padėti jos žmonai tvarkytis kieme, tokius darbus kurių ji nebelabai pajėgė, kaip malkų kapojimas, rastų pjaustymas, krūmų genėjimas ir panašūs darbai. Kaip suprantat šis darbas buvo tiesiog papildomas ir žinoma pagal sponsorių neaprobuotas, kadangi jokiais būdais tokio darbo jie nepatvirtintų visų pirmą dėl saugumo ir sveikatos sumetimų. Bet šie žmones tikrai gerai mokėdavo, pirmą dieną davė truputi padirbti, pastebėjo iš šono gal kaip dirbu, patikau aš jiems ir nusprendė jie mokėti 15$/val, kas yra tikrai gerai, ir leisdavo ateiti tada kada noriu, tai man buvo labai patogu susiderinti su pagrindiniu darbu ir dar vienu kurį susiradau dar po kelių dienų. Trečias darbas buvo toks įdomesnis dėl savo pobūdžio, Lietuvoje mes tokių darbų labai abejoju ar turim iš viso, jis man toks buvo morališkai gal sunkesnis nes tiesiog ilgai man laikas ten labai eidavo, ir šiaip tiesiog nepatiko dėl savo pobūdžio, bet žinojau, jog tai tik trumpam laikui ir juk atvažiavau čia užsidirbti, jie taip pat mokėjo pakankamai neblogai 13$/val. O darbas „Landscaper“ lietuviškai būtų gal „kraštovaizdžio tvarkytojas“ tikriausiai. Vienu žodžiu, reikėdavo prižiūrėti turtingų žmonių vilų, namų gamtos aplinką, gėlynus aptvarkyti, žolę nupjauti ir panašiai. Nors žadėjo šitame darbe pakelti irgi iki 15$/val., tačiau gavau kitą bonusą ir pasirinkau 13$/val. +bonusiukas. Kartą nepabijojęs paprašyti boso mašinos nuvažiuoti iki kito miesto nusipirkti rūbų ir batų būtent šitam darbui, bosas davė suprasti, jog jam negaila mašinos ir kad galiu ją pasiimti kada noriu, prisimenu ir dabar jo tuos žodžius „f...c it, no problem you can take whanever you want“. Nežinau už ką jis toks dosnus ir geras buvo, bet kartu su draugu buvome jam labai dėkingi už žiauriai geerąąą vasarą, kadangi mašinos turėjimas leido labai daug kur aplinkui apvažiuoti ir nemažai pamatyti. Mašina buvo visiškai nauja, pusės metų senumo gal ir 5000 mylių gal pravažiavus, per visą vasarą kartu su draugu mes patys dar gal 2000-3000 mylių pravažiavome. 

Taigi apie pačią vasarą, pagrindinis darbas kaip minėjau buvo Brewster miestelyje, kuriame yra didžiulis „resort“, ši darbovietė kiek pamenu įdarbindavo vasarą apie 500 studentų J1 iš viso pasaulio, nors pagrinde visi iš Europos. Taigi, per visą vasarą susipažinau su tikrai nemažai naujų žmonių, studentų, kurie tikrai priimtu kad ir nakvynei jeigu atvykčiau pas juos į šalį ir jų miestą. Tad dabar turiu nemažą Europos šalių listą, kur norėčiau nuvykti. Kadangi buvo nemažai studentų, ir nors beveik visi turėdavo po 2-3 darbus, po darbų dažniausiai nemaža dalis lėkdavo dar pasėdėti į pubą, kuris dirbdavo iki 1 val. nakties ir būdavom iki kol uždarydavo. Mano ir draugo miego vidurkis per visą vasarą manau buvo kokios 4val. Ne vieną kartą visiškai nemiegoję esame ėję, kai turėdavome mašiną ir tekdavo grįžti iš kur nors toliau, dažnai pakrisdavome nors porai valandų. Aišku darbe vaikščiodavom vos ne užsimerkę ir visą dieną galvodavome kaip po darbo iškart namo lėksim, bet... po darbo pabaigos iškildavo dilema, namo miegoti ar į pubą??? Aišku pasirinkdavome ne miegą dažniausiai ir dėl to niekada nesigailėdavome. Nors tas nuovargis ir jausdavosi darbe, tačiau vakare kažkaip atsigaudavome ir tik beveik pačiame vasaros gale pradėjo pareiti visiškas nuovargis, kada kartais jau ir nebeatsikeldavome į papildomus darbus. O bendrai paėmus susidėliojome su draugu visus darbus taip, jog neturėdavome išeiginių ir dirbdavome nuo 6-8val. iki 22-24val. Tik „landscaper“ grafikas būdavo nuo 7val iki 17val., bet tekdavo dirbti apie 2dienas per savaitę. Tad dirbome tikrai nemažai, išeiginių praktiškai neturėjome, tik kelis kartus buvome lyg ir kelias dienas pasiėmę „dayoff“, kai pasiėmę mašina išvažiavome į Bostoną ir į atrakcionų parką „SixFlags“, didžiausia pramogų parko kompanija pasaulyje. Ten praleidome visą dieną, beveik iki uždarymo, nors ir nusipirkome VIP bilietus, kurie leido nelaukti eilėse ir du kartus iš eilės važiuoti su tuo pačiu atrakcionu. Patiko beleeeee kaip, norėčiau ir manau dar kada nulėksiu tikrai. Taip pat rekomenduočiau visu 100% tiems kas mėgstate adrenaliną, greitį ir panašius dalykus.

Kadangi pirmais metais Amerikoje apkeliavome su draugu beveik visas pagrindines vietas rytinėje pakrantėje, važiuodami antrais metais dirbti žinojome, jog taupysime ir keliausime vakarinėje pakrantėje pabaigę darbus. Viską susiplanavome beveik antroje vasaros pusėje, tad išvykusiems į Amerika dirbti, siūlau tikrai nepergyventi jeigu vasaros pradžioje dar neturit plano kur keliausit, ir kada pradėsit, nes kuo toliau tuo vis daugėja tų keliaujančių ir ieškančių kompanionų keliauti, ne problema manau ir susirasti prie ko prisijungti jeigu esi vienas. Vasaros viduryje Facebook‘o grupėje pagrindiniai postai ir yra ieškančių prisijungti prie grupelės keliaujančių arba atvirkščiai. Taip buvo ir mums, susiradome tinkančias datas ir dar 3 nepažystamas merginas, su kuriomis keliausime vakarinėje pakrantėje 2 savaites. Iškilo tik dar vienas klausimas ką mums dar veikti vieną savaitę iki keliavimo pradžios kadangi jau +- žinojome kada baigiasi sezonas ir, kad pasilikti Brewsteryje nebelabai buvo prasmės. Buvom pradėję galvoti apie kruizą į Bahamų salas, bet taip pat toje pačioje grupėje pamatėme kitų panų postą, jog ieško būtent bendrakeleivių į Meksiką. Datos mums buvo tiesiog tobulai tiko. Tad visų pirmą prieš vakarinės pakrantės tripą nukeliavome į Meksikos rytinę pakrantę, atskridome į Kankuną 6 dienoms. Išsinuomavome mašiną ir leidomės nuo Kankuno žemyn į pietus. Aplankėme PlayaDelCarmen, buvome viename iš kelių didžiulių atrakcionų parkų “Xplor“, praleidome visą diena, parkas labai patiko, vėliau aplankėme Tulum miestelį, tą dieną būtent rugsėjo 16d. buvo nacionalinė Meksikos nepriklausomybės diena, tai vyko jų taip vadinama nemaža fiesta.

Aplankėme garsią vietą RuinsofTulum, Majų civilizacijos miesto liekanos, o šalia visų tu griuvėsių, likusių pastatų yra Karibų jūra, labai gražus kraštovaizdis ir pati jūra, baltas smėlis ir panašiai, šita vieta paliko nemažą įspūdį. Aplink Tulum dar galima atrasti vadinamų „Cenotes“, viena garsiausių ir tikriausiai populiariausių tarp turistų yra vadinama „GrandCenote“, tačiau mes stengdavomės rinktis mažiau populiarias turistines vietas ir ką patardavo vietiniai, todėl pasirinkome vieną iš patartų „CenotesDosOjos“ ir likome patenkinti. Po Tulum‘o buvome nusprendę važiuoti kitos dienos rytą į dar vieną turistinę ir garsią vietą „ChichenItza“ į dar vieną Majų miesto griuvėsius ir išlikusią piramidę, beje šis Majų šventyklų miestas yra įtrauktas į naujuosius pasaulio stebuklus. Tačiau bevakarieniaujant viename iš pub‘ų, pasidalijome su savininke kur galvojame lėkti kitą dieną ir ji kaip pati nemažai metų gyvenanti Tulume, ir yra buvusi tame „ChichenItza“ patarė nevažiuoti, kadangi labai perpildyta turistinė vieta, pasiūlė nuvažiuoti i vieną iš nedaugelio ar net vienintelį likusi Majų miestelįCoba, ta prasme kuriame gyvena dar tikri Majai. Ten ir nuvažiavome, ir iš tikrųjų pamatėme dar tikrus Majus, jie mus palydėjo iki jų protėvių statytas šventyklas ir piramides. Kai pasakė, jog jie tikri Majai, tada atkreipėme dėmesį, jog iš tikrųjų skiriasi nuo pačių meksikiečių nors ir nežymiai, bet akys lyg ir siauresnės ir patys yra žemaūgiai, jų statytų piramidžių laipteliais norint mums užlipti reikia koją statyti šonu, kadangi per ilgį netelpa. Dar kartą nenusivylėme vietinių patarimais, beje turistų čia tikrai nebuvo daug. Grįžę į Kankuną, pridavėme mašiną ir išskridome į Los Angelą tripui 2 savaitėms.

Los Angele taip pat išsinuomavome mašiną, ši kartą didesnę, kadangi keliavome penkiese. Kadangi visų keliaujančių, vakarinės pakrantės tripas labai panašus, tai trumpai ką aplankėme ir kas labiausiai paliko įspūdį bent man. Nuo Los Angelo kilome į šiaurę link San Francisco, garsiuoju „California‘sRoute 1 arba PacificCoastHighway“, besikeičiantis kraštovaizdis tikrai gražus, taip pat labai gražu važiuoti ilgą kelią palei pakrantę, tikrai verta važiuoti jeigu planuojate kilti link šiaurės. Aplankėme San Franciscą, man asmeniškai ir kas kartu keliavo, šis miestas visiškai nepaliko jokio įspūdžio, nors yra tikrai labai prieštaringų nuomonių ir kam šis miestas vienas iš labiausiai patikusių – vienu žodžiu kiek žmonių tiek nuomonių. Palikę San Francisą pabuvojome:

1.   „YosemiteNationalPark“ (California).
2.  „DeathValleyNationalPark“ (California).
3.   Las Vegas (Nevada).
4.  „ZionNationalPark“ (Juta).
5.   „AnthelopeCanyon“ (Arizona). 
6.  Visai prie pat "HorseshoeBend" (Arizona). 
7.    „GrandCanyonNationalPark“ (Arizona).
8.    San Diegas (California).             
9.   Tichuana (Meksika).
10. Los Angelas (California).

Visi „pointai“ iš tikrųjų verti dėmesio, bet ką išskirčiau labiausiai tai „DeathValley“ praleidome visą pilną dieną ir tikrai labai patiko; „ZionNationalPark“ ir būtent AngelLanding „pointas“ jame, šita vieta tikriausiai labiausiai patiko iš visų; AnthelopeCanyon irgi tikrai labai gražu ir neilgai iš tikro užtrunka jame, tik reikėtų rinktis „lowercanyon“, taip pat prie Anthelope yra labai gražus pointas, gal net statyčiau į antrą vietą visų pointų - „HorseshoeBend“, visai netoli, AnthelopeCanyon, tad manau tikrai verta pravažiuoti pro šituos pointus. Kaip bebūtų keista, labiausiai nesužavėjo kažkodėl „GrandCanyon“ nors buvo mini svajonė ten nuvykti, gal prie viso to sužavėjimo prisidėjo tai kad jis liko vienas iš paskutinių pointų, gal dėl to, bet aišku čia nuvykti manau yra vienas iš „to dolisto“ būnant vakarinėje pakrantėje. San Diegas buvo mūsų planuose taip pat, o Tichuana, Meksikos miestas prie pat sienos, sugalvojome „random“ iš tikro, kadangi paskaičiavome,  kad turime dar laiko, merginos nėra buvę Meksikoje, o Tichuana nėra tokia turistinė vieta kaip Kankunas, ir viskas truputi kitaip atrodo, o kadangi ir patiems ta Meksika paliko didelį įspūdį, nusprendėme, kad norime dar kartą nuvykti nors vienai dienai. Važiuojant atgal ir jeigu Jūs nuspręstumėte nuvažiuoti ten, patarčiau apsipirkimus pasilikti būtent prie Meksikos ir Amerikos sienos, yra vos ne kaip mini miestelis pastatytas su labai daug parduotuvių . Jose radome labai daug pagrindinių ir žymiausių pasaulinių brandų, kuriuose taip pat didelis pasirinkimas su žemesnėmis kainomis, ar nuolaidomis. Ten apsipirkom visi ir patraukėme link Los Angelo, „pačilinti“ dar kelias dienas ir traukti jau namo link Tėvynės.

                Taigi, kaip galima tikriausiai suprasti, visą vasarą dirbome tikrai nemažai, miegui skirdavome mažai laiko, stengdavomės nesėdėti ir negulėti lovoje, visur varydavome, susipažinome su tikrai labaaai daug užsieniečių, su kuriais kaip minėjau norėčiau dar kartą susitikti ir manau susitiksiu, mano anglų kalba pagerėjo tikriausiai minimum 3 kartus ir viskas dėl bendravimo, užsidirbau nemažai pinigų, pakeliavau tikrai nemažai ir pamačiau sakyčiau irgi nemažai, taip pat ir vėl apsipirkau rūbų bei šiokių tokių daiktų, o grįžęs į Tėvynę, kaip ir pirmais metais iš karto grąžinau pinigus, kuriuos buvau pasiskolinęs, kad galėčiau išvažiuoti į Ameriką. Viską apibendrinus ir manau Jūs patys pritarsit, jog važiuoti į Ameriką pabuvoti 3-4 mėnesius tikrai VERTA!!!

Majų piramidė. Coba miestelis. Sakė, jog vienintelė likus jų piramidė ant kurios dar galima ir leidžia užlipti.

Ruins of Tulum. Matosi Maju civilizacijos miestų liekanos, griuvėsiai bei Karibų Jūra.

Matas